(cet article est écrit en lituanien : retrouvez ici sa traduction)
Tenka pastebėti, kad dabar labai madinga yra kalbėti apie taip vadinamą „šiandieninį pasaulį“ – koks jis blogas, sugedęs, nemąstantis. Bet turbūt visiškai neatkreipiame dėmesio, kad ir patys esame to „šiandieninio pasaulio“ dalis.
Kalbėdami apie bendruomenę, dažniausiai mėginame suprasti ir įsisąmoninti šio „termino“ reikšmę. Tačiau kažin ar šis „termino“ įsisąmoninimas padės sukurti bendruomenę, suburti ją. Kodėl? Todėl, kad toks yra „šiandieninis pasaulis“! Visgi mes esame pašaukti kurti visai kitokią bendruomenę, negu ją įsivaizduoja „šiandieninis pasaulis“.
Evangelijoje pagal Joną Jėzus sako: „Aš esu tikrasis vynmedis… Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai nepasilikdami manyje“ (Jn 15, 1-4). Tai labai artima mums šiandien. Be sąmoningumo Kristuje negalime duoti meilės, supratimo ir išsilaisvinimo iš „šiandieninio pasaulio“ vaisių. Kad būtume supratingesni ir širdingesni, privalome savyje pažinti, atrasti gyvąjį Jėzų. Jis sakė: „Jei du ar trys susirinks mano vardu, ir aš būsiu jų tarpe“. Reikia nors keleto Kristaus ieškančių žmonių, kad jie galėtų pasivadinti bendruomene.
Gyvendami bendruomenėje, mes patiriame vienas kitą kaip brolius ar seseris. Manau, kad kuriant bendruomenę, reikia atlikti šešias bendrystės praktikas: dalytis erdve (ne tik gyvenamąja, bet ir dvasine), svarbiausiais kasdienio gyvenimo dalykais, laikytis vienodų priesakų, kalbėti tik apie tai, kas padeda stiprinti darną bendrijoje, dalytis savo įžvalgomis, suvokimais bei gabumais, gerbti kitų bendrijos narių nuomonę. Tokiais principais grindžiama bendruomenė visada gyvena laimingai, taikiai bei padeda augti kiekvienam bendrijos nariui. O kiekvieno augimas yra vienas iš pagrindinių bendrijos tikslų! Bendrijoje mes ugdome ne tik savo dvasią, intelektą, bet, žvelgdami į kitus, ugdome ir savo gabumus, kuriuos papildome tuo, ką turime asmeniško – tuo, kas priklauso tik mums.
Bendruomenėje tu tai gali! Bendruomenėje tu suklysti, esi kritikuojamas, bet visgi tu augi. Tik nepamiršk, kad tu – esi TU. Gali ne tik tai pasiekti, bet ir dar daugiau! Tas „daugiau“ vėlgi papildo bendruomenę bei padeda augti kitiems.
Susibūrę į bendruomenę, mes galime atskleisti savo individualią esatį – mūsų sąjunga tada tampa vienu meilės ir supratimo kūnu – visapusiškai funkcionuojančiu organizmu, kur ląstelės viena kitai yra gyvybiškai svarbios . Mes BENDRUOMENĖJE visi ESAME VIENA. Mūsų džiaugsmas ir, apskritai, mūsų išganymas yra įmanomas tik bendrystėje.
Brolis Jokūbas-Marija Goštautas o.p.